Iniciatyva dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo

Apvalinama bus į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 ct. Jei bendra mokėtina suma baigsis 1 arba 2 euro centais, bus apvalinama į mažesnę pusę iki 0, jei baigsis 3, 4, 6 arba 7 euro centais – iki 5, o jei 8 arba 9 euro centais – iki 10. Tokiu būdu daugeliu atvejų nebebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 ct monetomis, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą. Tačiau, pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės, 1 ir 2 ct išliks kaip atsiskaitymo priemonė ir jais bus galima atsiskaityti visose prekybos vietose.

M. Lingė pažymi, kad apvalinimo nauda yra abipusė, viskas priklauso nuo galutinės krepšelio kainos. Pasak jo, šį būdą įdiegtose šalyse yra ištirta, kad apvalinimas yra neutralus. Šį metodą taiko tokios euro zonos šalys kaip Airija, Belgija, Suomija, Italija, Nyderlandai ir Slovakija.

Pagal priimtą įstatymą, apvalinimas nebus taikomas: atsiskaitymų negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais (čekiais, kortelėmis), lojalumo kortelėse sukauptais pinigais, socialinėmis kortelėmis sumoms; darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms; pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms; keičiamos valiutos sumoms; mokesčiams ir kt.

Su priimtu Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymu galima susipažinti ČIA.

******

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo iniciatyvai. Susipažinti su Seimo komiteto išvada galite čia: PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA.

Projektų svarstymas įvyko kovo 19 d. Seimo rytiniame posėdyje, priėmimas – kovo 28 d. (vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia).

Gyventojai dėl šio klausimo savo pasiūlymus galėjo teikti iki 2024 m. kovo 4 d.

******

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pradėjo svarstyti Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais siūloma atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.

Apvalinama būtų į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 ct, atsižvelgiant į tai, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0 ar 5, ar 10.

Apvalinimas būtų taikomas taip:

1) bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 1 arba 2 euro centais, apvalinama į mažesnę pusę iki 0;

2) bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 3 arba 4 euro centais, apvalinama į didesnę pusę iki 5;

3) bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 6 arba 7 euro centais, apvalinama į mažesnę pusę iki 5;

4) bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 8 arba 9 euro centais, apvalinama į didesnę pusę iki 10.

Dėl siūlomo taikyti atsiskaitymų už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais apvalinimo daugeliu atvejų nebebūtų poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 ct monetomis, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą.

Pagal projektą, apvalinimas nebūtų taikomas: atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais (čekiais, kortelėmis), lojalumo kortelėse sukauptais pinigais, socialinėmis kortelėmis; darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms; pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms; mokesčiams ir kt.

Susijusiais projektais siūloma:

- pakeisti apskaitos dokumentų rekvizitus, papildant juos pritaikyta apvalinimo suma ir bendra mokėtina suma pritaikius apvalinimą (Finansinės apskaitos įstatymo pataisos);

- nustatyti, kad taikant apvalinimą laikoma, jog prekių ir paslaugų apmokestinamoji vertė nepasikeitė, t. y. apmokestinamąja verte laikoma vertė (išskyrus patį PVM), apskaičiuota iki apvalinimo (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos);

- nustatyti atsakomybę už Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo reikalavimų nesilaikymą (Administracinių nusižengimų kodekso pataisos).

Kodėl siūloma ši iniciatyva?

Šiais pakeitimais siekiama sumažinti gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudas, susijusias su grynųjų pinigų naudojimu, grynųjų pinigų poveikį aplinkai ir efektyvinti grynųjų pinigų ciklą.

Lietuvos banko skaičiavimais, nuo euro įvedimo šalyje Lietuvos gyventojai yra pametę 2,4 mln. Eur vertės 1 ir 2 ct monetų. Dažniausiai tokios monetos atsiskaitymui panaudojamos tik vieną kartą – grąžai atiduoti prekybos vietoje. Dėl smulkumo ir mažėjančios perkamosios galios gyventojai retai jas naudoja atlikdami mokėjimus.

Lietuvos banko grynųjų pinigų statistika rodo, kad tik apie trečdalis 1 ir 2 ct monetų į apyvartą išleidžiamos pakartotinai ir aktyviai cirkuliuoja ekonomikoje. Kadangi šių monetų reikia grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, Lietuvos bankas turi jas nuolat kaldinti ar įsigyti iš kitų valstybių ir leisti į apyvartą.

1 ir 2 ct monetoms kaldinti, transportuoti ir tvarkyti naudojami ištekliai, išskiriama tarša, taip pat didėja CO2, plastiko, į kurį pakuojamos monetos, kiekis. Be to, 1 ir 2 ct monetų kaldinimo kaina yra didesnė nei jų nominalioji vertė ar jai artima. Nuo euro įvedimo Lietuvos bankas išleido 4,8 mln. Eur šių monetų kaldinimui ar įsigijimui iš kitų valstybių (kasmet daugiau kaip po 0,5 mln. Eur).

Verslas taip pat patiria šių monetų administravimo sąnaudas (monetų inkasavimo išlaidos, laikas, skirtas atsiskaitymui monetomis, jų skaičiavimui dienos pabaigoje) – ekspertiniu vertinimu, 2,9 mln. Eur kasmet.

Susipažinkite su šios iniciatyvos dokumentais:

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektas

Finansinės apskaitos įstatymo pataisos

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos

Administracinių nusižengimų kodekso pataisos

Aiškinamasis raštas